Tema X

Ką slepia Naskos dykuma?

Ką pagalvotumėt, jei skrisdami virš saulės išdegintos dykumos pastebėtumėt daugybę visiškai tiesių šviesių linijų, vagojančių rudą jos paviršių, tada įsižiūrėtumėt dar geriau ir suprastumėt, kad matote ne vien jas, bet ir įvairias geometrines figūras, taip pat - šimtus milžiniškų piešinių, kuriuose atpažintumėt kolibrį, beždžionę, kondorą, vorą arba žmones primenančias būtybes?

Ko gero, jūsų vidinis tyrinėtojas pažertų daugybę klausimų, o smalsus protas pradėtų ieškoti paaiškinimų, nes toks vaizdas prieš akis atsiveria tik kartą gyvenime. Tuomet, sėkmės! Juk svarbiausių atsakymų dar niekas nepateikė.

Naskos dykumoje esantis voro geoglifas, nufotografuotas skrendant lėktuvu

Ar prieš 2500 metų galėjome skraidyti?

Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis pirmieji geoglifai ir linijos Peru esančioje Naskos dykumoje atsirado maždaug prieš 2500 metų. Didžiuliame plote (apimančiame apie 450 kv. km) beveik tūkstantį metų buvo formuojami įvairūs objektai ir piešiniai ant žemės, kurie stebina savo dydžiu, ilgiu bei tikslumu. Keičiausia yra tai, kad dauguma jų yra matomi tik iš skrydžio aukščio. Dėl šios priežasties senovės civilizacijos palikti kūriniai buvo atrasti visai neseniai, kai praėjusiame šimtmetyje apie juos pradėjo raportuoti virš dykumos pradėję skraidyti karinių ir civilinių avialinijų lėktuvų pilotai. 1927 m. Peru archeologas Toribio Mejía Xesspe taip pat pastebėjo mįslingas linijas, užkopęs ant šalia Rio Nasca upės esančių kalvų, tačiau apie šį savo atradimą ryžosi papasakoti praėjus net trylikai metų, 1939 m. Limoje vykusioje konferencijoje.

Kokia tikroji Naskos geoglifų ir linijų paskirtis? Kas ir kaip prieš tūkstančius metų gebėjo pakilti į orą, kad juos išvystų? O gal kažkas turėjo pamatyti šiuos dykumos paviršiuje esančius simbolius ar linijas? Šių Naskos paslapčių mokslininkai neįminė iki šių dienų.

Išties sudėtinga paaiškinti vietovę raižančias tiesias linijas, kurių yra daugiau nei 1000. Ilgiausia iš jų driekiasi net 12 km. Linijos yra stebėtinai tikslios, jos kerta išdžiūvusias vagas, kalvas ir tęsiasi ta pačia kryptimi, lyg nebūtų jokių natūralių gamtos kliūčių. Nepaisant chaotiško išdėstymo panašu į tai, kad jos sudaro kažkokį tinklą, kuriame yra jungtys, vadinamos linijų centrais.

Iš dar kitų linijų suformuoti geoglifai - geometrinės figūros (trikampiai, stačiakampiai, banguotos linijos ir spiralės) bei gyvūnų, medžių, gėlių ar net antropomorfiniai bei fantastiniai piešiniai, kurių išmatavimai siekia nuo 0,4 iki 1,1 km. Garsiausiuose geoglifuose vaizduojamas kolibris, voras, žuvis, kondoras, garnys, beždžionė, driežas, šuo ir žmogus. Vertinant visos geoglifų grupės apimtį, dydį, kiekį ir įvairovę nėra abejonių, kad nieko panašaus nerasite visame pasaulyje.

Kol kas mažiausiai rašoma apie trečiąją dykumos keistenybę - didžiulius plotus be jokio akmens. Žvelgiant iš lėktuvo matosi, kad daugelis jų yra trikampių, stačiakampių ar trapecijų formos. Akivaizdu, kad kažkam reikėjo gerokai pasistengti, kol išrinko visus tuos akmenis. Ir, matyt, kažkam tai atrodė pakankamai svarbu, jei ėmėsi tokio alinančio ir ilgai trunkančio darbo.

Naskos dykumos linijos paprastai yra 10-15 cm gylio. Pašalinus viršutinį rūdžių spalvos smėlio ir akmenukų paviršių, atsidengia po juo esantis kalkingas, gelsvai pilkas dirvos sluoksnis, kuris sukietėja veikiamas rytinio dykumos rūko ir tampa atsparus erozijai. Linijų plotis labai skiriasi, tačiau daugiau nei pusė jų yra kiek daugiau nei 30 cm pločio, o kai kur linijos išplatėja ir iki 1,8 m. Kadangi šioje vietovėje vėjai, vanduo bei lietus yra visiška retenybė, o ekstremaliai sauso klimato sąlygos nesikeitė tūktančius metų, kadaise suformuotos linijos ir geoglifai puikiai išsilaikė iki šių dienų.

Visgi kol kas niekas neatsakė į klausimą, kodėl Naskos kultūros žmonės šimtmečiais plėtojo šią paslaptingą savo veiklą didžiuliame dykumos plote. Nors versijų ir teorijų yra daug. Dažniausiai tyrinėtojai bei mokslininkai bando įžvelgti bei pagrįsti religinę / ritualinę arba astronominę / kosmologinę Naskos dykumos geoglifų bei linijų paskirtį, bet iki šiol niekas nepateikė visus įtikinančio atsakymo. O galbūt teisus yra mokslo pasaulyje kontroversiškai vertinamas Erichas von Däniken'as, kurio manymu Naskoje galima rasti įrodymų, kad senovėje žmonės galėjo skraidyti?

Naskos dykumoje įrengtas informacinis skydas, kuriame skelbiama, kad Naskos linijos yra saugomas objektas
Tyrinėjimų pradžia ir išsaugojimas

1941 m. sistemingą mokslinį Naskos linijų tyrinėjimą pirmasis pradėjo amerikiečių istorikas Paulas Kosok'as, kuris netrukus pasitelkė archeologą Richardą P. Schaedel'į ir matematikę bei archeologę Maria Reiche. Būtent jai turime būti labiausiai dėkingi už tai, kad Naskos išsaugojimu ėmė rūpintis Peru valdžia, o 1994 m. Naskos linijos ir geoglifai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Įdomu, kad tyrinėtojai dykumoje nuolat atranda anksčiau nepastebėtus objektus. Japonijos Yamagata universiteto komanda, bendradarbiaujanti su šiuolaikinių technologijų kompanija IBM Japan, nuo 2006 m. iki 2019 m. sugebėjo aptikti daugiau nei 240 naujų geoglifų ir identifikavo keliuose iš jų vaizduojamus iki tol neatpažintus paukščius.

Naskos skaičiai:

2500 m.

Seniausių figūrų amžius

450 km2

Bendras apimamas plotas

50 km2

Figūrų dengiamas plotas

1300 km

Bendras linijų ilgis

1000+

Tiesių linijų

70+

Zoomorfinių geoglifų

Kondoro ilgis
134 m
Kolibrio ilgis
93 m
Beždžionės ilgis
93 m
Voro ilgis
47 m

Naska.

© 2020 Naska.

Autorių teisės saugomos įstatymo.